Kuriozinė situacija – atvykus į konfiskuotų automobilių stovėjimo aikštelę ant savo automobilio stogo randate... kitą automobilį. Kaip teigia viena Kauno advokatų kontora, būtent į tokią situaciją pateko ir jų klientas. Dėl sugadinto automobilio istorija persikėlė į teismą ir nors bylą laimėjo automobilio valdytojas, stovėjimo aikštelės vadovas tokį sprendimą vadina absurdišku.
Dar 2007 m. vairuotojas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad automobilį vairavo neblaivus ir be galiojančios transporto priemonės techninės apžiūros. Pažeidimo padarymo metu buvo surašytas transporto priemonės nuvežimo aktas ir transporto priemonė pristatyta į saugomą UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ automobilių aikštelę, tačiau automobilis priklausė ne jį vairavusiam, o trečiajam asmeniui.
Rado po kitu automobiliu
Netrukus po administracinio nusižengimo padarymo, kontoros klientas apsilankęs automobilių aikštelėje pamatė, kad jo vairuotas automobilis saugomas kiek neįprastu būdu – ant transporto priemonės stogo dėl saugumo ar vietos ekonomijos užkelta ir saugoma dar viena mašina. Tokiu būdu kliento vairuota transporto priemonė buvo nepataisomai sugadinta.
Kadangi automobilis buvo solidaus amžiaus, šalys sutarė, kad klientas nekels pretenzijų dėl automobilio apgadinimo jeigu nebus reikalaujama padengti automobilio pakrovimo ir iškrovimo (transportavimo) išlaidų.
Automobilis – sunaikintas
2009 metais automobilį saugojusi aikštelė kartu su kitomis transporto priemonėmis šioje istorijoje aptariamą automobilį utilizavo – pardavė transporto priemonių laužo supirktuvei už nepilnai 87 Eur. Nei kontoros klientas, nei tikrasis automobilio savininkas dėl jo sugadinimo pretenzijų nekėlė, todėl atrodytų, kad prielaidų kilti ginčui nebuvo, tačiau liko viena nemaža problema – skola, kurią turėjo padengti automobilio valdytojas už jo transporto priemonės laikymą stovėjimo aikštelėje.
Kaip išaiškėjo vėliau, automobilių saugojimo aikštelė vis dėlto priskaičiavo nemenką sumą už faktiškai sugadinto automobilio „saugojimą“, tačiau pati tokios skolos išsiieškoti nesiryžo ir ją pardavė skolas išieškančiai bendrovei, kuri ir pateikė solidarų ieškinį vairavusiam asmeniui ir transporto priemonės savininkui. Bendroje sumoje buvo pareikalauta priteisti didesnę nei du tūkstančiai eurų sumą.
Advokatas Darius Kripas ėmėsi iniciatyvos apginti kliento pažeistas teises, surinko nemažą kiekį medžiagos pagrindžiančios pareikšto reikalavimo nepagrįstumą ir įtikino teismą pareikšto reikalavimo neteisėtumu, dėl ko ieškinys buvo atmestas.
Teismas – vairuotojo pusėje
Kauno apylinkės teismas išsprendė kilusį ginčą ir ieškinį dėl skolos atmetė.
Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi LR civilinio kodekso 6.843 straipsnio nuostatomis, kuriose nurodyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui.
Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti/nesaugoti automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės.
Nagrinėdamas bylą teismas taip pat nustatė, automobilių saugojimo aikštelė neišsaugojo daikto tokios būklės, kokios jis buvo jai perduotas – neilgai trukus (praėjus 1-2 mėnesiams) po automobilio perdavimo saugoti, ant jo buvo uždėtas kitas automobilis, dėl ko buvo išdaužti buvę sveiki stiklai, sulamdytas stogas ir kairės pusės durelės, be to, nebuvo automobilio ratų. Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad automobilis saugojimo metu buvo visiškai sugadintas, todėl menkai tikėtina, kad dar būtų buvę galima automobilį toliau eksploatuoti ar tikslinga remontuoti.
Teismas taip pat konstatavo, kad neišsaugojusi turto, o priešingai, jį sugadinusi, sugadintą turtą saugojusi beveik dvejus metus ir tik tada realizavusi kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais automobilių stovėjimo aikštelė prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jai bus atlyginta ne daugiau, kaip gauta suma, už kurią ji pati ir pardavė daiktą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kasacinio teismo praktiką, reikalaujamas priteisti už automobilio saugojimą užmokestis buvo nepagrįstas, todėl suma, kuri buvo gauta pardavus automobilį į metalo laužą, o taip pat ir realizavus atskiras jo detales (kaip pvz. ratus), kurios automobilį perduodant saugojimui buvo, yra pakankama padengti išlaidas, patirtas suteikiant pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir saugojimo paslaugas.
Stovėjimo aikštelė neigia savo kaltę
DELFI susisiekus su minėtos aikštelės vadovu Arvydu Barvainiu, pastarasis teismo sprendimą vadino absurdišku bei gailėjosi, kad pats neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime.
„Tai visiškai išgalvota istorija, kuria, deja, teismas patikėjo. Mes patys, asmeniškai nedalyvavome šioje byloje. Dalyvavo įmonė, kuriai buvo perduotas skolos išieškojimas, tačiau ji pati nedalyvauja tokioje veikloje, kurią vykdome mes, todėl, greičiausiai, tiesiog pritrūko argumentų. Jei būčiau kviestas į posėdžius, tikrai būčiau paaiškinęs visą situaciją“, – teigė vyras.
Įmonės vadovas mano, kad visa ši istorija, apie neva sugadinta transporto priemonę, buvo sugalvota vien tam, kad nereikėtų mokėti didelės skolos.
„Jie pasinaudoju tuo, kad mes krauname mašinas viena ant kitos tokiu atveju, kai jau yra parašyti prašymai, kad automobiliai keliaus į metalo laužą. Jie šiuos faktus pritempė prie savo istorijos ir tai panaudojo teisme. Kai automobilis patenka pas mus, laukiame kol policija išspręs problemą ir suteiks leidimą atsiimti automobilį. Jeigu žmogus absoliučiai nesidomi savo transporto priemone, pagal sutartį, mes turime laukti pusę metų. Praėjus tam laikotarpiui, jei niekas nesikreipia dėl automobilio, mes kreipiamės į policiją tam, kad sužinotume tos transporto priemonės vairuotoją ar savininką. Gavę duomenis, informuojame asmenį kad jų mašina yra laikoma pas mus“, – aiškino aikštelės valdytojas.
Pasak A. Barvainio, automobilių, kurie yra laikomi policijos konfiskuotų transporto priemonių aikštelėje savininkai turi dvi galimybes: iš policijos gavus leidimą atsiimti automobilį arba jo atsisakyti ir pasirašius dokumentus – utilizuoti. „Žmogus, gavęs leidimą turi galimybę atsiimti arba atsisakyti automobilio. Atsisakymą jis pateikia raštiškai ir tada tą transporto priemonę mes utilizuojame. Taip pat yra dar vienas, labai dažnas atvejis – žmogus nereaguoja į jokius laiškus, tada palaukiame papildomą laikotarpį ir tam, kad savininkui nekapsėtų papildomi pinigai už stovėjimą aikštelėje, mes automobilį atiduodame į metalo laužą“, – pasakojo vyras.
Pirmas toks atvejis
Stovėjimo aikštelės vadovas sako, kad tokių atvejų jo darbo praktikoje iki šio įvykio nebuvo nė karto bei tikina, kad tai, kas buvo išdėstyta teisme, yra melas. „Šioje srityje dirbame nuo 2003 m. ir per tą laiką, nepamenu nei vieno atvejo, kad kažkas būtų pareiškęs, kad mes sugadinome transporto priemonę. Per visą šį laiką aikštelėje teko saugoti daugiau nei 25 tūkstančius automobilių ir jei darytume tokius dalykus, tai, patys pagalvokit, kiek tada būtų ieškinių prieš mus.
Jei mes sugadinome automobilį, tai kodėl tas žmogus iškart nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo. Bet šito niekas nedarė, o vėliau pasinaudojo faktu, kad po ilgo laukimo utilizuojame automobilius ir panaudojo tai teisme“, – piktinosi A. Barvainis.
Sprendimą ketina skųsti
Bendrovės „Legal Balance“, kuri perėmė perėmė reikalavimą į susidariusią skolą dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, vidinio išieškojimo skyriaus vadovas Šarūnas Šimkus teigė, Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje kol kas nėra įsiteisėjęs. Pasako jo, bendrovė kol kas dar nėra apsisprendusi, ar skųs teismo nuosprendį, tačiau tokios galimybės neatmeta. „Dar nėra žinoma, ar dėl šio sprendimo bus teikiamas apeliacinis skundas, tačiau tokia galimybė bus svarstoma įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus“, – sakė Š. Šimkus.
Lrt.lt
